21 straipsnis. Interesų konfliktas

1. Pirkimuose kylantiems interesų konfliktams priskiriami atvejai, kai perkančiosios organizacijos ar pagalbinės pirkimų veiklos paslaugų teikėjo darbuotojai, pirkimo iniciatoriai, Komisijos nariai ar ekspertai, stebėtojai, dalyvaujantys pirkimo procedūroje ar galintys daryti įtaką jos rezultatams, turi tiesioginį ar netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokio pobūdžio asmeninį suinteresuotumą, galintį pakenkti jų nešališkumui ir nepriklausomumui pirkimo metu.
2. Perkančioji organizacija, siekdama užkirsti kelią pirkimuose kylantiems interesų konfliktams, turi reikalauti, kad kiekvienas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo pirkimo procedūrose dalyvautų ar su pirkimu susijusius sprendimus priimtų tik prieš tai pasirašęs konfidencialumo pasižadėjimą ir Viešųjų pirkimų tarnybos kartu su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija nustatytos formos nešališkumo deklaraciją.
3. Perkančiajai organizacijai gavus pagrįstos informacijos apie tai, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo gali būti patekęs į interesų konflikto situaciją ir nenusišalino nuo su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų priėmimo proceso ar jo stebėjimo, perkančiosios organizacijos vadovas ar jo įgaliotasis atstovas sustabdo nurodyto asmens dalyvavimą su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų priėmimo procese ar jo stebėjime ir atlieka to asmens su pirkimu susijusios veiklos patikrinimą. Perkančioji organizacija, nustačiusi, kad asmuo pateko į interesų konflikto situaciją, pašalina jį iš su atitinkamu pirkimu susijusių sprendimų priėmimo proceso ar jo stebėjimo ir įvertina, ar dėl nustatyto interesų konflikto neatsirado šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas tiekėjo pašalinimo pagrindas. Jeigu nustatoma, kad į interesų konflikto situaciją pateko stebėtojas, perkančioji organizacija apie dėl jo priimtą sprendimą informuoja instituciją ar įstaigą, įgaliojusią asmenį stebėtojo teisėmis dalyvauti Komisijos posėdžiuose.

 

Ankstesnės redakcijos VPĮ, taip pat ir Direktyvoje 2004/18/EB apskritai nebuvo įtvirtinta jokių taisyklių, susijusių su interesų konfliktu, todėl tai yra iš esmės naujas reguliavimas. Pagrindinis šios nuostatos tikslas yra užtikrinti, kad perkančiosios organizacijos (įskaitant jos patarėjus, pagalbinės viešųjų pirkimų veiklos paslaugų teikėjus) ir viešo pirkimo dalyvių santykiuose nebūtų nevienodų varžymosi sąlygų ar iškraipytos konkurencijos prielaidų ir realių apraiškų. Kitaip tariant, komentuojama VPĮ norma siekiama viešųjų pirkimų principų, pirmiausia skaidrumo, ir tikslų įgyvendinimo, korupcinio pobūdžio apraiškų prevencijos (detaliau žiūrėti VPĮ 17 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto ir 3 dalies komentarą). Tais atvejais, kai viešojo pirkimo sutartys yra sudaromos dėl korupcijos arba asmeninių interesų, tuomet nėra galimybių tikėtis, kad viešojo pirkimo sutarties rezultatas bus geriausia gauta vertė už pinigus. Taip yra todėl, kad viešojo pirkimo sutartys tokiais atvejais sudaromos ne su geriausiais rinkoje veikiančiais tiekėjais, o su tais tiekėjais, kurie turėjo palankesnes sąlygas laimėti pirkimą^[1].

Atsižvelgiant į tai, kad iki Direktyvos 2014/24/ES priėmimo interesų konflikto sąvoka nebuvo konkrečiai įtvirtinta, tai šios sąvokos samprata buvo plėtojama ESTT ir Bendrojo teismo praktikoje. ESBT^[2] nurodė, be kita ko, šiuos interesų konflikto požymius: (i) interesų konfliktas yra situacija; tai reiškia, kad interesų konfliktas savaime (lot. per se) nėra pažeidimas, tačiau yra prielaida tokiam kilti; (ii) interesų konfliktas turi būti objektyvaus pobūdžio, dėl to neatsižvelgiama į suinteresuoto asmens ketinimus. Dėl to konkrečiu atveju, vertinant interesų konflikto atvejį, be kita ko, turėtų būti vadovaujamasi nurodytais ESTT ir Bendrojo teismo išaiškinimais.

LAT, aiškindamas interesų konfliktų sampratą, konstatavo, kad interesų konfliktų situacijos plačiąja prasme susiklosto tada, kai perkančiosios organizacijos imasi aktyvių veiksmų, siekiant užtikrinti viešojo pirkimo procedūrų skaidrumą tiek vertikalaus^[3], tiek horizontalaus interesų konfliktų atvejais, t. y. kai procedūrų skaidrumui kyla grėsmė dėl tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ar dėl kelių tiekėjų tarpusavio santykių^[4]. Be to, viešajame pirkime turi būti stengiamasi išvengti pavojų, kad perkančioji organizacija vadovausis su nagrinėjamu pirkimu nesusijusiais kriterijais ir vien dėl to pirmenybę teiks kuriam nors konkurso dalyviui. Tokia situacija gali lemti konkurencijos iškraipymą bei nediskriminavimo bei lygiateisiškumo principų pažeidimą (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis)^[5]. Dėl to kiekviena perkančioji organizacija susidūrusi su intereso konflikto situacija privalo imtis aktyvių veiksmų ir ginčo atveju būtent perkančioji organizacija turi įrodinėti, kad tokių veiksmų ėmėsi.

Taigi, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje^[6] yra išskiriamos šios interesų konfliktų kategorijos:

i. Vertikalūs (vidaus) interesų konfliktai. Tai tokie interesų konfliktai, kurie vyksta tarp perkančiosios organizacijos ir ūkio subjekto (VPĮ 21 straipsnis).

ii. Horizontalūs (išorės) interesų konfliktai. Tai bet kokie ūkio subjektų susitarimai, kurie bet kokiu būdu iškreipia konkurenciją viešojo pirkimo procedūrose, įskaitant tuos, kurie apima konkurencijos teisės taisykles dėl draudžiamų susitarimų ir susitarimus kuriuos sudarė tarpusavyje susiję tiekėjai (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punktas ir 6 dalies 2 punkto c papunktis).

VPĮ 21 straipsnyje^[7] įtvirtinta dalies vertikalių (vidaus) interesų konfliktų sąvoka, priemonės interesų konfliktams išvengti bei galimi perkančiosios organizacijos veiksmai, gavus informacijos apie perkančiosios organizacijos darbuotojo, pagalbinės pirkimų veiklos paslaugų tiekėjo darbuotojo (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 23 dalies komentarą), komisijos nario, eksperto ir stebėtojo patekimo į interesų konflikto situaciją. VPĮ 21 straipsniu yra siekiama užtikrinti perkančiosios organizacijos interesų konfliktų prevenciją, nustatymą ir šalinimą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaip nurodyta pirmiau, VPĮ 21 straipsnyje reglamentuojami ne visi vertikalūs interesų konfliktai, o tik ta jų dalis, kuri susijusi su perkančiosios organizacijos, jos atstovų, jai padedančių ar procesą stebinčių asmenų interesų sankirta. Tokia vertikalių interesų konfliktų reglamentavimo apimtis išplaukia ir iš VPĮ 21 straipsnio 2 dalies, kurioje įtvirtinta interesų konfliktų, į kuriuos gali patekti pirkimo procedūros metu sprendimus priimantys asmenys, prevencija (konfidencialumo pasižadėjimo ir nešališkumo deklaracijos pasirašymas). Kita vertikalių interesų konfliktų, į kuriuos patenka pirkimo procedūroje dalyvaujantys ūkio subjektai (dalyviai), dalis reglamentuojama VPĮ 46 straipsnio normose.

VPĮ 21 straipsnio nuostatose atsispindi eVigilo^[8] byloje pateikti pagrindiniai išaiškinimai: pirma, interesų konflikto sąvoka turi būti suprantama plečiamai ir net esant menkiausių abejonių, kad kuris nors asmuo gali būti linkęs (turėti interesą) suteikti pirmenybę konkrečiam tiekėjui viešojo pirkimo procedūrose, perkančioji organizacija turi imtis visų reikiamų priemonių, kad šios abejonės būtų pašalintos, antra, aktyvių veiksmų įrodinėjimo našta teismo procese tenka perkančiajai organizacijai, t. y. būtent ji turi įrodyti, kad ėmėsi visų reikiamų priemonių tiriant bei pašalinant visus galimus ar esamus interesų konfliktus, bet ne priešingai, t. y. ne tiekėjas turi tai įrodyti.

 

1. VPĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kokie atvejai yra priskiriami interesų konfliktams.

VPĮ 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos interesų konflikto situacijos yra susijusios būtent su perkančiosios organizacijos darbuotojais, pagalbinės pirkimų veiklos paslaugų tiekėjo darbuotojais (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 23 dalies komentarą), pirkimo iniciatoriais (detaliau žiūrėti VPĮ 2 straipsnio 40 dalies komentarą) komisijos nariais, ekspertais ir stebėtojais (detaliau žiūrėti VPĮ 19 straipsnio komentarą). VPĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmenų sąrašas, kurie gali patekti į vertikalaus interesų konflikto situaciją, nėra baigtinis. Svarbu tai, kad VPĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys turi būti dalyvaujantys pirkimo procedūroje (pavyzdžiui, komisijos narys, ekspertas) ar galintys daryti įtaką jos rezultatams (pavyzdžiui, pirkimo iniciatorius).

Tam, kad būtų nustatyta, jog egzistuoja interesų konfliktas pagal VPĮ 21 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatytos šios sąlygos: pirma, perkančiosios organizacijos atstovai turi turėti tiesioginį arba netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokį asmeninį interesą; antra, toks interesas gali pakenkti jų nešališkumui ir nepriklausomumui.

Pirma, finansinis ir ekonominis interesas turi būti suprantamas kaip toks, kai perkančiosios organizacijos atstovas siekia piniginės, turtinės, ekonominės naudos sau pačiam, šeimos nariui, savo turimai įmonei ar įmonei, kurioje turi akcijų ir pan. Finansinis ir ekonominis interesas suprantamas plačiai, tai nėra tik tiesioginiai pinigai. Tai gali būti turtinė ar materialinė teisė, taip pat bet koks interesas, kuris siejamas su vienokiu ar kitokiu pinigų, turtinės teisės ar tokio intereso įgijimu. Dėl to interesų konfliktų situacijos dažnai kyla dėl egzistuojančių verslo ryšių. Situacija, kai asmuo, dalyvaujantis viešojo pirkimo paraiškų vertinime, pats laimi tą konkursą, prieštarauja vienodo požiūrio viešuosiuose pirkimuose principui, reikalavimui gerai valdyti Bendrijos lėšas ir sukčiavimo prevencijos siekiui^[9]. Dėl to, kai nustatomas interesų konfliktas tarp vieno iš vertinimo komiteto narių ir konkurso dalyvio, viešojo pirkimo komisija privalo turimos informacijos pagrindu rūpestingai parengti ir priimti sprendimą dėl šio viešojo pirkimo procedūros tęsimo^[10].

 

Pavyzdys

Perkančioji organizacija paskelbė viešąjį biuro baldų pirkimą, kuriame pasiūlymai buvo vertinami pagal kainos ir kokybės kriterijų. Perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos narys A. B. yra ir baldų įmonės, kuri dalyvavo tame pačiame pirkime kartu su kita įmone konsorciumo pagrindu, savininkas. Komisijos narys A. B. perkančiosios organizacijos vadovui ar jo įgaliotam atstovui nebuvo atskleidęs savo veiklos baldų įmonėje. Tokiu būdu susiklostė interesų konflikto situacija, kurios komisijos narys neatskleidė ir nenusišalino nuo dalyvavimo pirkime. 

 

VPĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad interesų konfliktas pasireiškia, be kita ko, kai yra kitoks asmeninis interesas. Ši sąvoka (kategorija) turi būti suprantama kaip apimanti visas galimas situacijas, kurios daro įtaką viešųjų pirkimų procese dalyvaujančio asmens sprendimams dėl to, kad jam konkretus interesas yra naudingas asmeniškai^[11]. Pavyzdžiui, kitoks asmeninis interesas gali būti noras įsiteikti, palaikyti socialinius ar kitus ryšius ir pan. Toks interesas gali nesuteikti materialinės, finansinės ar ekonominės naudos, tačiau gali būti naudingas sprendimą priimančiam ar viešųjų pirkimų procese dalyvaujančiam asmeniui.

Antra, kita interesų konflikto konstatavimo sąlyga yra ta, kad perkančiosios organizacijos atstovų turimas interesas gali pakenkti jų nešališkumui ir nepriklausomumui.

Nešališkumas ir nepriklausomumas reiškia, kad VPĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, organizuodami pirkimą, rengdami pirkimo dokumentus, atlikdami pirkimus, ar atlikdami sutarties vykdymo priežiūrą, priima sprendimus nepriklausomai nuo tiekėjų, vadovo, kitų asmenų. Priimdami sprendimus perkančiosios organizacijos atstovai turi vengti išankstinės nuostatos, vadovautis visiems vienodais vertinimo kriterijais, viešųjų pirkimų principais, pirkimo dokumentais, vengti asmeniškumo, atsižvelgti į ekspertų pateiktą nuomonę ir kitus objektyvius veiksnius.

Dėl to perkančiosios organizacijos atstovai, viena vertus, turi dėti visas pastangas, kad nepatektų į interesų konflikto situaciją, kaip ji apibrėžta VPĮ 21 straipsnio 1 dalyje, kita vertus, matydami, kad rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip galint paveikti sprendimus, kurie sukelia ar gali sukelti interesų konfliktą, privalo nusišalinti, kaip tai nustatyta Perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto vadovų, pirkimo komisijos narių, asmenų, perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto vadovo paskirtų atlikti supaprastintus pirkimus, pirkimų procedūrose dalyvaujančių ekspertų ir pirkimų iniciatorių nusišalinimo tvarkos aprašo^[12] II ir III skyriuose. Etiško elgesio gairėse taip pat nurodoma, kad perkančiosios organizacijos ar pagalbinės pirkimų veiklos paslaugų teikėjo darbuotojai, pirkimo iniciatoriai, komisijos nariai ar ekspertai, stebėtojai turi vadovautis: (i) sąžiningumo principu – perkančiosios organizacijos atstovas savo pareigas vykdo sąžiningai ir dorai, nesinaudodamas padėtimi siekiant gauti asmeninės naudos; (ii) konfidencialumo principu – perkančiosios organizacijos atstovas negali tretiesiems asmenims atskleisti perkančiajai organizacijai pateiktos tiekėjo informacijos, kurios konfidencialumą nurodė tiekėjas, o žinoma informacija negali būti naudojama siekiant asmeninės naudos, ar siekiant proteguoti konkretų tiekėją ir sudaryti jam palankesnes sąlygas dalyvauti bei laimėti pirkimą; (iii) skaidrumo principu – turi būti užtikrinama, kad iš perkančiosios organizacijos pusės nebūtų favoritizmo rizikos ir savavališkumo.

VPĮ 21 straipsnio 1 dalyje neapibrėžiamos situacijos, kada perkančiosios organizacijos atstovų turimas interesas gali pakenkti jų nešališkumui ir nepriklausomumui, t. y. nėra paaiškinama, kaip turi būti suprantama galėjimo pakenkti sprendimui sąlyga. Viena vertus, šis terminas turėtų būti aiškinamas plačiai, kadangi tai atitiktų minėtoje eVigilo byloje formuotą ESTT ir LAT praktiką. Kita vertus, sąlyga negali būti aiškinama taip, kad bet koks nutolęs ir hipotetinis, teorinis galėjimas daryti įtaką nešališkumui ir nepriklausomumui atitiktų galėjimo sąlygą komentuojamos VPĮ normos prasme. Dėl to turėtų būti laikomasi praktikos, kad perkančiosios organizacijos atstovų turimas interesas gali pakenkti jų nešališkumui ir nepriklausomumui, jeigu tokį interesą galima pagrįsti, įrodyti, jis yra akivaizdžiai numanomas, nesuderinamas tiek su teisės norminiais reikalavimais, tiek su įprastu etišku elgesiu viešuosiuose pirkimuose. Pavyzdžiui, pats faktas, kad viešųjų pirkimų komisijos narys ir pirkime dalyvaujančio tiekėjo direktorius prieš daugelį metų buvo pradinės mokyklos klasės draugai, savaime nesuponuoja nei intereso, nei jo galėjimo daryti įtaką nešališkumui ir nepriklausomumui. Tokia situacija neatitiktų anksčiau minėto interesų konflikto realumo kriterijaus.

Atsižvelgiant į tai, egzistuoja aptartų sąlygų – intereso ir jo įtakos priimamiems sprendimas galimybės – tamprus ryšys. Dėl to, jei įrodoma, kad asmens interesas yra realus, o ne hipotetinis, taip kartu įrodoma, kad toks interesas galėjo daryti įtaką asmens priimamų sprendimų nešališkumui.

Svarbu pažymėti, kad patekimas į interesų konflikto situaciją gali pasireikšti tiek pasirengimo pirkimui (pavyzdžiui, pirkimo sąlygų pritaikymas konkrečiam tiekėjui), tiek pasiūlymų vertinimo bei sprendimų priėmimo (vieno tiekėjo pasiūlymo palankesnis vertinimas) etape.

Taigi, perkančioji organizacija, vertindama, ar perkančiosios organizacijos atstovas pateko į interesų konflikto situaciją VPĮ 21 straipsnio 1 dalies pagrindu, turi nustatyti visas šias sąlygas: 1) į interesų konflikto situaciją pateko tokie perkančiosios organizacijos atstovai, kurie dalyvauja konkrečioje pirkimo procedūroje ir gali daryti įtaką jos rezultatams, 2) perkančiosios organizacijos atstovai turi realų (ne hipotetinį) tiesioginį ar netiesioginį finansinį, ekonominį ir kitokio pobūdžio asmeninį suinteresuotumą.

Nustačius nurodytas sąlygas būtų galima konstatuoti, kad šalys pateko į interesų konflikto situaciją, kaip tai nurodyta VPĮ 21 straipsnio 1 dalyje. Perkančioji organizacija turi imtis visų pagrįstų veiksmų, siekdama išsiaiškinti, ar konkurencija buvo sąžininga.

Tuo atveju, jei atlikus išsamų patikrinimą, nustatomos VPĮ 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, perkančioji organizacija privalo:

i. Nušalinti perkančiosios organizacijos atstovą nuo konkretaus sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūros, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad šio asmens dalyvavimas lemtų pirkimo procedūrų neskaidrumą. Nušalinimo tvarka yra apibrėžta Perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto vadovų, pirkimo komisijos narių, asmenų, perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto vadovo paskirtų atlikti supaprastintus pirkimus, pirkimų procedūrose dalyvaujančių ekspertų ir pirkimų iniciatorių nusišalinimo tvarkos aprašo^[13] IV skyriuje.

ii. įvertinti, ar tiekėjas turėtų būti pašalinamas iš viešojo pirkimo procedūros VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu su sąlyga, kad atitinkamos padėties nėra galimybės ištaisyti (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 2 punkto komentarą).

 

2. VPĮ 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos preventyvios priemonės, kurių turi imtis perkančioji organizacija, siekdama užkirsti kelią pirkimuose kylantiems interesų konfliktams, t. y. perkančioji organizacija prieš pradėdama vykdyti viešąjį pirkimą, turi reikalauti, kad perkančiosios organizacijos darbuotojai, pagalbinės pirkimų veiklos paslaugų teikėjo darbuotojai, komisijos nariai ar ekspertai, stebėtojai, dalyvaujantys pirkimo procedūroje ar galintys daryti įtaką jos rezultatams, pasirašytų konfidencialumo pasižadėjimą ir nešališkumo deklaraciją.

Nešališkumo deklaracijos forma yra patvirtinta VPT direktoriaus 2017 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 1S-93^[14], kuri privalomai taikoma, atliekant viešuosius pirkimus. Tuo tarpu konkreti konfidencialumo pasižadėjimo forma nėra patvirtina, o VPT yra tik parengusi pavyzdinę konfidencialumo pasižadėjimo formą^[15], tai reiškia, kad perkančioji organizacija gali būti pasirengusi ir kitokios formos konfidencialumo pasižadėjimą.

Nešališkumo deklaracija ir konfidencialumo pasižadėjimas gali būti pasirašomi vieną kartą per metus (jei kitaip nenustatyta perkančiosios organizacijos vidaus dokumentuose), jeigu pirkimą atlieka nuolatinė pirkimo komisija ar pirkimo organizatorius, turintis nustatytą nuolatinę pirkimų vykdymo funkciją arba prieš kiekvieną pirkimą, jeigu kiekvienam pirkimui sudaroma vis kita pirkimo komisija ar skiriamas vis kitas pirkimo organizatorius. Tuo atveju, jeigu tas pats asmuo dirba keliose pirkimo komisijose arba yra ir pirkimo organizatorius, ir pirkimo komisijos narys – jam galima pasirašyti nešališkumo deklaraciją kartą per kalendorinius metus, nurodant visas atliekamas pareigas. Stebėtojas pasirašo nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą prieš kiekvieną pirkimą, kurio procedūras stebi.

Tačiau, perkančiosios organizacijos atstovų pasirašytos nešališkumo deklaracijos savaime neužtikrina šių subjektų objektyvaus elgesio, o daugiau yra prevencinė priemonė, t. y. deklaracijos pasirašymas negali būti vienintelis ekspertų nešališkumo įrodymas, kai dėl to keliamos pagrįstos abejonės^[16]. Dėl to, jeigu konkurso dalyvis pateikia objektyvios informacijos, keliančios abejonių dėl perkančiosios organizacijos atstovo nešališkumo, būtent perkančioji organizacija turi išnagrinėti visas reikšmingas aplinkybes dėl galimo interesų konflikto tam, kad jis būtų nustatytas ir pašalintas, ir prireikus prašyti šalių pateikti tam tikros informacijos ir įrodymų^[17].

Svarbu pažymėti ir tai, kad 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo Viešųjų ir privačių interesų įstatymo pakeitimai, kuriais išplėstas asmenų, turinčiųjų deklaruoti privačius interesus, sąrašas, t. y. interesų deklaracijas turi pateikti viešojo pirkimo komisijos nariai, asmenys, perkančiosios organizacijos vadovo paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai. Privačių interesų deklaracijas būtina pateikti ne vėliau, nei iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios. Šių asmenų privačių interesų deklaracijų duomenys yra vieši ir skelbiami VTEK interneto svetainėje^[18]. Nepateikę privačių interesų deklaracijos pirmiau minėtieji asmenys neturi teisės dalyvauti viešajame pirkime ir turi būti atšaukti iš atitinkamų pareigų. Taigi, nurodyti asmenys ne tik turi pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą ir nešališkumo deklaraciją, bet ir pateikti privačių interesų deklaracijas.

Be to, siekiant užkirsti kelią pirkimuose kylantiems interesų konfliktams, perkančioji organizacija gali nustatyti ir papildomas priemones, pavyzdžiui, interesų konfliktų nustatymo vengimo gaires, interesų konflikto nustatymo tvarką, trumpą atmintinę pirkimus vykdantiems ir inicijuojantiems asmenims.

 

3. VPĮ 21 straipsnio 3 dalyje nurodyti perkančiosios organizacijos veiksmai, sužinojus apie perkančiosios organizacijos atstovo patekimą į interesų konflikto situaciją.

Kaip jau nurodyta, perkančioji organizacija turi imtis visų pagal jos kompetenciją veiksmų, siekdama išsiaiškinti bei užkirsti kelią interesų konflikto situacijos atsiradimui ar ištaisymui. Dėl to, kai perkančioji organizacija pati sužino ar kitas pirkimo dalyvis ją informuoja, kad perkančiosios organizacijos atstovas gali būti patekęs į interesų konflikto situaciją, ji privalo sustabdyti to asmens dalyvavimą su konkrečiu pirkimu susijusių sprendimų priėmimo procese ar jo stebėjime bei privalo atlikti išsamų patikrinimą. Pažymėtina, kad kitas pirkimo dalyvis turi perkančiajai organizacijai nurodyti tik objektyvią ir prieinamą informaciją, bet ne pats įrodinėti tokios informacijos pagrįstumą^[19].

Nėra detaliai nurodyta, kokia informacija laikoma pakankama, kad perkančioji organizacija turėtų pradėti tyrimą dėl interesų konflikto situacijos, todėl kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama atskirai. ESTT eVigilo^[20] byloje nurodė, kad aplinkybė, jog asmenys kartu dirba tame pačiame universitete, priklauso tai pačiai mokslinei grupei arba tame universitete juos sieja pavaldumo santykiai, ją reikėtų laikyti objektyvia informacija, dėl kurios perkančioji organizacija arba prireikus administracinės ar teisminės kontrolės institucijos turi pradėti išsamų tyrimą.

Tokiu atveju perkančioji organizacija privalo atlikti išsamų vidinį patikrinimą, t. y. kreiptis į interesų konfliktą patekusį perkančiosios organizacijos atstovą prašydama paaiškinti, kokie ryšiai sieja su konkrečiu tiekėju, jo darbuotoju, valdymo organo nariais, ar jo turimi ryšiai neiškraipys konkurencijos pirkime, ar tam tikras tiekėjas neatsidurs geresnėje padėtyje pirkime ir pan.

Perkančioji organizacija tik atlikusi vidinį patikrinimą ir nustačiusi, kad perkančiosios organizacijos atstovas pateko į interesų konflikto situaciją, atlieka šiuos veiksmus: (i) nušalina iš su konkretaus pirkimu susijusių sprendimų priėmimo proceso arba jo stebėjimo Perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto vadovų, pirkimo komisijos narių, asmenų, perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto vadovo paskirtų atlikti supaprastintus pirkimus, pirkimų procedūrose dalyvaujančių ekspertų ir pirkimų iniciatorių nusišalinimo tvarkos aprašo^[21] IV skyriuje įtvirtinta tvarka; (ii) įvertina, ar neatsirado pagrindas pašalinti tiekėjo iš pirkimo VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 2 punkto (detaliau žiūrėti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 2 punkto komentarą) pagrindu ir, atitinkamai, tiekėją pašalina iš pirkimo procedūrų arba leidžia toliau dalyvauti pirkime.

---

 

 

---