Klausimas: Pirkimo dokumentuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodėme, kad tiekėjai turi pateikti prekės gamintojų dokumentus, patvirtinančius prekės atitikimą pirkimo dokumentų specifikacijoje nurodytiems reikalavimams. Tiekėjas pasiūlyme nurodė, kad prekės aprašymas nurodomas prisegtame dokumente, tačiau toks dokumentas nėra pateiktas. Pirkimo komisija iš pasiūlyme esančios informacijos negali įsitikinti prekės atitikimu nustatytiems reikalavimams. Ar komisija turi kreiptis su prašymu į tiekėją, kad jis paaiškintų/patikslintų pasiūlymą pateikdamas trūkstamą informaciją? Ar pasiūlymas turi būti atmestas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų?

Klausimas: Tiekėjas neužpildė (nepilnai užpildė) pasiūlymo formoje pateiktos techninės specifikacijos lentelės - pasiūlyme apskritai niekur nenurodė kai kurių prekių parametrų, kuriuos pirkimo sąlygose buvo aiškiai ir nedviprasmiškai prašoma nurodyti.  Ar komisija turi kreiptis su prašymu į tiekėją, kad jis paaiškintų/patikslintų pasiūlymą pateikdamas trūkstamą informaciją? Ar pasiūlymas turi būti atmestas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų?

Klausimas: Pirkimo dokumentuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodėme, kad tiekėjai turi pateikti prekės gamintojų dokumentus, patvirtinančius prekės atitikimą pirkimo dokumentų specifikacijoje nurodytiems reikalavimams. Tiekėjas nepateikė reikalaujamų dokumentų, tačiau patys juos galime susirasti internete. Ar galime vertinti tai ką radome internete ir tiekėjo pasiūlymą laikyti priimtinu?

Klausimas: Pirkimo dokumentuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodėme, kad tiekėjai turi nurodyti siūlomos prekės gamintoją, prekės modelio pavadinimą/numerį. Tokios informacijos tiekėjas pasiūlyme nepateikė (nei pasiūlymo formoje tam skirtoje vietoje, nei kituose su pasiūlymu teikiamuose dokumentuose. Ar komisija turi kreiptis su prašymu į tiekėją, kad jis paaiškintų/patikslintų pasiūlymą pateikdamas trūkstamą informaciją? Ar pasiūlymas turi būti atmestas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų?

Atsakymas:

Jeigu pirkimo dokumentuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodėte, kad tiekėjai su pasiūlymu turi pateikti prekės gamintojų dokumentus, patvirtinančius prekės atitikimą pirkimo dokumentų specifikacijoje nurodytiems reikalavimams, tai būtent taip tiekėjai ir turėjo pateikti pasiūlymą. Priežastys, dėl kurių tiekėjas to nepadarė (tyčia, netyčia, „žmogiška klaida“, „supainiojo“, „apsiriko“, „nespėjo“), ar tai, kad perkančioji organizacija gali tokią informaciją internete susirasti pati, nekeičia situacijos ir vadovaujamasi žemiau nurodytais paaiškinimais:

VPĮ 55 str. 9 dalis nurodo, kad vadovaudamasi šio įstatymo 45 straipsnio 3 dalimi, perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad situacija, kai dalyviui gali būti leidžiama paaiškinti atitinkamus neaiškius pasiūlymo elementus, yra daugiau išimtinio pobūdžio, pasiūlymo trūkumai turi būti redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini. Nustatytas trūkumas pirmiau nurodytų kriterijų neatitinka, kai jam ištaisyti nepakanka paprasto ūkio subjekto paaiškinimo, o reikia atskiro, gan detalaus ir tikslaus pasiūlymo patikslinimo, papildymo naujais duomenimis. Be to, pripažintina, kad nei pats trūkumas, nei jo taisymas nepasižymi objektyvumu, jei jo ištaisymo rezultatas priklauso nuo tai atliekančio subjekto (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015)

Jei atsižvelgiant į visų aplinkybių visumą būtų galima vadovautis turinio viršenybės prieš formą principu, pavyzdžiui, jeigu tiekėjas reikalaujamus duomenis pateikė kitoje vietoje nei buvo reikalauta pirkimo dokumentuose, skiriasi tik forma, ir informaciją galima objektyviai nustatyti iš su pasiūlymu pateiktų duomenų, toks pasiūlymas vertinamas toliau. Pažymėtina, kad kiekvieną kartą perkančioji organizacija pati turi vertinti, ar pateikus papildomą informaciją nebus pakeistas pasiūlymas iš esmės ir ar pasiūlymo trūkumo pobūdis leidžia jį pataisyti. Tai kiekvienu atskiru atveju turi būti vertinama individualiai - atsižvelgiant tiek į pirkimo objektą, tiek į pirkimo sąlygas, tiek į pasiūlymo trūkumo pobūdį bei visas kitas aplinkybes. 

Kasacinio teismo taip pat yra konstatuota, kad tuo atveju, kai pirkimo sąlygose perkamų daiktų savybės apibūdintos tiksliais duomenimis, tokie techninės specifikacijos reikalavimai yra įvykdomi pateikiant konkrečius duomenis, o ne abstraktaus turinio įsipareigojimus, jog reikalavimai bus įvykdyti. Jeigu tiekėjo iš pradžių pateikta techninė dokumentacija nepagrindžia atitikties techninės specifikacijos reikalavimams, vėliau tiekėjui negali būti leidžiama pateikti dokumentus, kurie netinkamą pasiūlymą darytų tinkamą. Tokios išvados nepaneigia aplinkybė, kad ši techninė informacija egzistavo ir anksčiau, t. y. reikalaujamus parametrus ieškovės siūlomas įrenginys atitinka ir, jei atitinkami dokumentai būtų buvę pateikti iš pradžių, pasiūlymas būtų neatmestas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018 36 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, jei iš pasiūlyme esančios informacijos ir dokumentų visumos negalite įsitikinti, kad tiekėjo siūloma prekė atitinka visus pirkimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, o kad tuo įsitikintumėte, tiekėjas turėtų pateikti naujus dokumentus, turėtų būti svarstoma ne apie pasiūlymo tikslinimą, o apie tokio pasiūlymo atmetimą.

VIS DĖLTO pažymėtina, kad jeigu pasiūlymas atitinka techninės specifikacijos reikalavimus ir jau Kainos ir kokybės santykio vertinimo etape paaiškėja, kad esama tam tikrų netikslumų, susijusių su pasiūlymo kokybės aspektų (už kuriuos skiriami arba neskiriami papildomi balai) vertinimu, tokia situacija dažniausiai neturėtų lemti pasiūlymo atmetimo – tiekėjui neįrodžius kurio nors papildomos kokybės aspekto arba įrodžius jį tik iš dalies, tiekėjo pasiūlymas būtų ne atmetamas, tačiau konkretus kriterijus būtų įvertinamas mažesniu balu (pvz., tiek pagal pirkimo sąlygas turėtų būti skiriama už kokybės lygį, kurį tiekėjas įrodė), arba 0 balų (pvz., jeigu tiekėjas visiškai neįrodė papildomos siūlomos kokybės).
Pavyzdžiui, LAT 2020 m. lapkričio 11 d. nutartyje Civilinėje byloje Nr. e3K3-272-378/2020 pažymėjo, jog ieškovei su trūkumais nurodžius papildomos garantijos termino trukmę (nekonkrečiai suformulavus jo pabaigą), bet kokiu atveju negalėjo būti taikomi griežtesni padariniai už tuos, jei ji jokio papildomo termino nebūtų nurodžius, taip pat nurodė, jog nagrinėjamu atveju papildomos garantijos termino nurodymas pasiūlyme apskritai buvo neprivalomas, be to, tiekėjų nurodyti terminai, patekę į tam
tikrą balų intervalą, pagal ginčo Konkurso sąlygą Nr. 1 vertinami vienodai, t. y. ilgesnis terminas nesuponuoja tiekėjų pranašumo (pavyzdžiui, 4 balai skirtini ir už 3, ir už 7 papildomos garantijos metus).
Pažymėtina, kad nors minėtoje byloje LAT pripažino galimybę tam tikrais atvejais patikslinti pasiūlymą, to nereikėtų suprasti kaip tiekėjo neribotos galimybės jį keisti, pavyzdžiui, siekiant jį pagerinti ir gauti daugiau balų. Pavyzdžiui, jeigu tiekėjas nurodė, kad siūloma prekė pasižymi savybe „X“ (už kurią būtų skiriami papildomi balai), paaiškėjus, kad ši prekė tokios savybės iš tiesų neturi, pasiūlymas nėra atmetamas, tačiau taip pat ir neleidžiama tiekėjui pakeisti savo pasiūlymo nurodant kitą prekę, kuri tokią
savybę iš tiesų turi.